- pakyšt
- pakýšt išt. Pakýšt vai̇̃kas gálvą pro duri̇̀s.
.
.
pakyšt — interj. 1. kyštelėjimui, pakišimui, įkišimui žymėti: Piemuo pakyšt pro duris galvą rš. Tą vaiką pakyšt ma[n] pakiša Gs. Pakyšt įbruko spatą man į ranką, nuėjo ir atsigulė Skr. Špygą pakyšt. – A matai? Tiek i tegausi! Pn. Virė boba pyragaičius,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšniaukšti — apšniaũkšti, čia, àpšniaukštė 1. tr. apteršti: Žemėje viskas apšniaukšta šiukšlėmis J.Gruš. | refl.: Mes buvom apsišniaũkštę, tik pakyšt svečių! Dkš. 2. refl. būti susivėlusiam, netvarkingam: Negi aš apsišniaũkštus eisiu į darbą Mrj.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kioksoti — kioksoti, kiõkso, ojo intr. 1. stovėti ar sėdėti kur susitraukusiam be darbo, be reikalo: Paukštis, ant kelmo atsitūpęs, kiõkso Žem. Ana jis kiõkso kap garnys Vlkv. Kame tavo karvės, ko tu čia kioksai? Grg. A dėl kelių uogų kioksosi lig… … Dictionary of the Lithuanian Language
kryžius — krỹžius sm. (2) K, OZ27; Vln35, SD119, R, M 1. stiebas su skersiniu viršutiniame gale – pagrindinis krikščionybės simbolis: Esąs ir kryžius pastatytas jo darbų atminimui J.Jabl. Prie pat kelio stovėjo senas, pakrypęs kryžius A.Vien. Pakalnėn… … Dictionary of the Lithuanian Language
reikėti — reikėti, reĩkia, ėjo intr. ppr. impers. 1. H159, K būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo SD182. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs V.Myk Put. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti J.Balt. Kas antra… … Dictionary of the Lithuanian Language
svečias — 1 svẽčias sm. (4) K, J, Š, Rtr, KŽ; Q205, Lpn30, Sut, M, L, LL41 1. asmuo, atvykęs paviešėti, ko aplankyti (ppr. kviestas): Svečius mylįs, priimąs SD64. Svečių priėmimas H177, R, MŽ, N. Svečias esmi R158, MŽ209. Laukiamas, mielas svẽčias DŽ.… … Dictionary of the Lithuanian Language